Kaunas Castle / Kauno pilis

Kaunas Castle is located in Kaunas, Lithuania. Archeological evidence suggests that it was originally built during the mid-14th century, in the Gothic style. Its site is strategic – a rise on the banks of the Nemunas River near its confluence with the Neris River. At the beginning of the 21st century, about one-third of the castle was still standing.

2

The precise construction date of the first Kaunas Castle is unknown. Archeological data suggests that a stone castle was built on the site during the middle of the 14th century. Situated on an elevated bank near the river junction about 100 kilometers (62 mi) from the capital city of Vilnius, it served as a strategic outpost and guarded nearby cities as well as trade routes.

 

A written account states that in 1361, the Grand Master of the Teutonic Knights Winrich von Kniprode issued an order to gather information about the castle, specifically the thickness of its walls, as preparation for an assault on the castle. During 1362, Kaunas Castle underwent a siege by the Teutonic Order. The siege of the castle lasted three weeks. During this attack, the Teutonic Knights constructed a siege tower and erected wall-penetration machinery; primitive fire arms might have been used, since gunpowder technology was emerging in Europe. At that time, the castle walls were over 11 meters (36 ft) high, when its firing galleries are factored in. According to Wigand of Marburg, the castle’s garrison consisted of about 400 Lithuanian soldiers, commanded by Kęstutis’s son Vaidotas. After three weeks, the Knights managed to breach the castle’s walls, and soon afterwards the castle was taken. On Easter Sunday in 1362, the knights conducted a Mass at the castle to commemorate their victory.

Apparently, of the castle’s defense force of 400, only 36 survived. Questions remain with regard to the castle’s defenders’ lack of support from outside during the siege. In any event, Kęstutis soon regained and rebuilt Kaunas Castle, but it remained a point of contention between Lithuanians and Teutonic Knights for many years. In 1384 Kaunas Castle was re-captured by the Teutonic Knights. At this time Grand Master Konrad Zöllner von Rotenstein began reconstruction of Kaunas Castle and renamed it Marienwerder. The presence of the Knights in Kaunas meant that the entire defensive system of castles along the Nemunas was threatened. Confronting this situation, the Lithuanians launched an attack on the castle later the same year.

It seems likely that the Lithuanians mustered an army near Vilnius as a strategic maneuver, since Lithuanians could use the downstream flow of the Neris River to transport artillery and military provisions from Vilnius; the Knights were forced to use overland or upstream transport. During the 1384 assault, the Lithuanians deployed cannons and trebuchets; the besieged Teutonic Knights had also installed cannons in the castle, which apparently destroyed the Lithuanians’ trebuchet. Nevertheless, the castle was retaken by the Lithuanians.

1

Today the round tower of Kaunas Castle houses an art gallery. The castle is open to tourism, and hosts occasional festivals. Major reconstruction work started in 2010.

500px-Kaunas_Castle_-_panorama

Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m.

2

Vietoje, kurioje stovi pilis, jau IV–V amžiais būta medžio ir molio gynybiniais įrenginiais apjuostos gyvenvietės. Kryžiuočių ordino agresiją Viduramžių Lietuva pasitiko su medinėmis pilimis.  Turbūt tokios būta ir Kauno piliavietėje.

 

Mūrinės pilys Lietuvoje pasirodė XIV a. Jas statė vokiečių meistrai. XIV amžiuje pastatyta pirmoji mūrinė Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Jai buvo lemta tapti vienu svarbiausių atsparos taškų lietuvių kovose prieš kryžiuočius. Pastatyta XIII a. II pusėje Nemuno ir Neries santakoje. Buvo aptvarinio tipo, be bokštų, netaisyklingo keturkampio formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudarė dvi akmeninės kiautinės konstrukcijos mūro sienos. Vidinė – kalvoje, išorinė – apsauginiame griovyje – fosoje. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo .

Pirmoji mūrinė Kauno pilis pirmą kartą paminėta kryžiuočių ordino magistro Vinricho fon Kniprodės 1361 m. laiške, kuriame įsakoma atsiųsti informaciją apie pilies sienų storį, ryšium su planuojamu puolimu. Viduramžių kronikininkas Vygandas Marburgietis „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ mini kryžiuočių Įsrūties pilies viršininką, kuris buvo ordino maršalo pasiųstas į Kauną, bet su savo kariais nepajėgė persikelti per Nemuną. Visgi kryžiuočiai buvo ryžtingai nusprendę pulti ir dar tais pačiais metais vėl pasiųsti šnipai grįžo su reikiama informacija.

1362 m. pavasarį, kai pagrindinės Lietuvos karinės pajėgos buvo koncentruojamos prie Mėlynųjų Vandenų kovoti su Aukso Orda, Kauno pilį apgulė didelė ir gerai pasirengusi kryžiuočių kariuomenė, kurioje buvo talkininkų iš Anglijos, Italijos, įvairių Vokietijos žemių. Priešai atsigabeno sudėtingų apgulos mašinų, išsikasė griovį nuo Nemuno iki Neries, supylė pylimą ir surentė aštriakuolių tvorą, kur nuolat budėjo sargyba. Taip Kauno pilis buvo visiškai blokuota. Prasidėjo ilgas ir planingas pilies puolimas. Buvo statomi šturmo bokštai, naudojamos apgulos mašinos, sienodaužiai. Kryžiuočiai užpylinėjo pilies gynybinius griovius, veržėsi kuo arčiau pilies sienų. Kęstučio sūnaus Vaidoto vadovaujama lietuvių įgula atkakliai gynėsi. Net kryžiuočių kronikininkas Vygandas Marburgetis nepagailėjo pagarbių žodžių nekenčiamiems „stabmeldžiams“ – lietuviams: „Nuo tol stabmeldžiai, puolami dieną ir naktį, negalėjo nė atsikvėpti, bet jie, krikščionių nelaimei, karžygiškai gynėsi“.

1362 m. kovo mėnesį, po trijų savaičių apsiausties, kryžiuočiai pilį sugriovė. Pergalę pažymėjo velykinėmis šventomis mišiomis ant griuvėsių. Kryžiuočiams pasitraukus, buvusios pilies vietoje lietuviai įrengė laikinus įtvirtinimus iš žemės ir molio.

 

Iki 1368 m. buvo sumūryta antroji pilis, ant buvusios vidinių sienų pamatų. Jos kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5–12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flanginiai bokštai, du apvalūs, du – keturkampio pagrindo. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti parako ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys. Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik 1404 m. galutinai atiteko lietuviams. 1409 m. buvo atsparos punktas rengiant žemaičių sukilimą ir karą prieš kryžiuočius.

 

Po 1410 m. Žalgirio mūšio pilis prarado savo strateginę reikšmę, tapo reprezentacine. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius. Po Vytauto Didžiojo mirties ji tapo Kauno seniūno rezidencija, pilyje buvo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos.

Viena iš pilims būdingų paskirčių buvo kalinti nusikaltėlius. Kauno pilies bokšte įrengtame kalėjime gyvenimo sąlygos buvo sunkios. Yra išlikęs 1519 m. čia kalintų maskvėnų belaisvių sąrašas.  Iš žymesnių kalinių paminėtinas vienas iš Aukso ordos chano Achmato sūnų, Šig-Achmatas. Jis, besislapstydamas nuo persekiojimų, buvo radęs prieglobstį Lietuvai priklausančiame Kijeve. Tačiau ten būdamas ėmė derėtis su Turkijos sultonu dėl pasidavimo. Todėl suimtas ir po pervežimo ilgai laikytas Kauno kalėjime. Kunigaikštis Mykolas Glinskis 1508 m. sukėlęs maištą, be kitų karinių veiksmų yra nesėkmingai mėginęs paimti Kauno pilį ir išvaduoti ten laikomą Achmatą.

1549 m. vasario 13 d. Ldk Žygimantas Augustas Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė Barborai Radvilaitei.  XVI a. pilis buvo gerai prižiūrima ir tvarkoma.

1601–1611 m. dalį pilies paplovė Neris. Pilis smarkiai apgriauta per XVII a.–XVIII a. karus.

1

Ilgą laiką Kauno pilyje veikė Kauno regiono turizmo informacijos centras. Vakarinėje sklypo dalyje įrengtas Santakos parkas. 2002 m. sausio 23 d. Kauno pilies liekanos įrašytos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.  2007 m. birželio 19 d. LR Vyriausybės nutarimu įrašytos į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

500px-Kaunas_Castle_-_panorama