Kaunas Reservoir Regional Park / Kauno marių regioninis parkas

Kauno marių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, didžiąsias atodangas, užlietas Nemuno intakų žiotis, unikalų Pažaislio vienuolyno architektūrinį kompleksą, Kauno marių gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, ypač vertingą Gastilionių mišką su miegapelių populiacija bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. 1997 m. įkurta Kauno marių regioninio parko direkcija.

Kauno_mariu_regioninis_parkas_05

Parkas apima dalį Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajonų teritorijų. Kauno marių regioninio parko plotas – 9869 ha. Kauno marių vanduo virš jūros lygio pakilęs 44 metrus, o aukščiausia parko vieta Pastrėvio miške – 93 m virš jūros lygio. Plačiausioje vietoje marios siekia 3,3 km, o siauriausioje – 0,3 km. Giliausia Kauno marių vieta siekia 22 metrus, o bendras pakrančių ilgis (iki Balbieriškio) – 200 km.

Regioninis parkas yra įsikūręs vidurio Lietuvoje, šalia Kauno miesto. Parko teritoriją kerta automagistralė Vilnius–Kaunas, keliai Alytus–Kaišiadorys bei Kaunas–Prienai. Kauniečiai ir miesto svečiai autobusu ar mikroautobusu parką pasieks važiuodami Vaišvydavos, Girionių, Šlienavos, Žiegždrių, Viršužiglio, Arlaviškių, Rumšiškių link.

Lankytinos vietos 

Kiekvieną Kauno marių regioninio lankytoją nudžiugins vaizdingas kraštovaizdis: į vandens platybes įsiterpę žali sausumos iškyšuliai, pakrančių miškai, mariose baltuojančios jachtos ir puošnūs Pažaislio bažnyčios bokštai. Įspūdingu Kauno marių kraštovaizdžiu galima grožėtis ir nuo jachtos ar katerio denio, ir nuo atodangų ar piliakalnių viršaus.
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Nenuostabu, kad didžioji dalis Kauno marių regioninio parko vietų yra labia pamėgtos ir lankomos ne tik kauniečių, bet ir čia atvykstančių svečių. Marios – vienas tinkamiausių vandens telkinių respublikoje buriuoti bei plaukioti motorinėmis valtimis, poilsiautojus traukia tinkamos poilsiauti bei maudytis pakrantės. Daugiausiai jų yra žemutinėje marių dalyje – Pažaislio pusiasalyje, ties Jakštonimis, Grabuciškėmis bei Girionimis.

Trumpam apsistoti yra įrengtos Girionių, Laumėnų, Drakono, Samylų, Gastilionių poilsiavietės. Grožėtis įstabiu kraštovaizdžiu siūlome Arlaviškių kadagių slėnyje ir ant aukščiausios atodangos, Mergakalnyje įrengtose regyklose. Apsistoti ilgėliau, su palapinėmis, skirta Duobakalnio stovyklavietė.

Kauno_mariu_regioninis_parkas_08
Marios labai mėgstamos žvejų, jų apylinkes pamėgę ir medžiotojai, miškuose dažnai lankosi uogautojai ir grybautojai. Statūs Kauno marių šlaitai į pietryčius nuo Palemono, raguvų ir griovų išraižytos marių pakrantės labia tinkamos slidinėti ir kitoms žiemos pramogoms.

Neliks nuvilti ir istorijos architektūros, archeologijos bei gamtos mėgėjai – čia rasite daugiau kaip 20 gamtos ir kultūros paveldo vertybių.

Didelis biotopų margumynas sąlygoja ne tik augalų, bet vabzdžių, paukščių bei žinduolių įvairovę.

Girionių parkas

Šalia Kauno miesto, Nemuno slėnio kairiajame krante, bei vaizdingoje, dambų ir slėnių išraižytoje viršutinėje terasoje, buvusių Raguolių ir Pakalniškių kaimų žemėse, įsikūręs Girionių parkas (iš pradžių vadintas Pakalniškių parku). Parkui kartu su kuriama gyvenviete – Girionimis buvo skirta 130 ha teritorija. Pirmieji želdiniai pasodinti 1960 m. pavasarį, parko projekto autorius – doc. A.Tauras. Šiuo metu peizažinio stiliaus parkas kartu su Raguolių pušynu, kuris tvarkomas kaip parkas, užima beveik 250 ha teritoriją. Jis yra vienas didžiausių Lietuvoje pagal plotą ir turtingiausias rūšine sudėtimi parkas, čia galima rasti daugiau nei 250 medžių ir krūmų rūšių bei formų. Parką puošia nemažai paminklinių medžių, pasodintų atmintinų įvykių ir žymių miškininkų atminimui. Girionių parkas – tai puiki vieta poilsiui bei pažintiniam turizmui.

PENTAX DIGITAL CAMERA

Dubravos arboretumas

Arboretumai yra viena iš botanikos sodų, kuriuose auginami daugiausia sumedėję augalai, kategorijų. Daugelyje pasaulio šalių kartu su botanikos sodais yra kuriami ir arboretumai. Lietuvoje šiuo metu yra tik vienas – Dubravos arboretumas.

Kauno_mariu_regioninis_parkas_02

Arboretumas pradėtas kurti 1958 m. Dubravos miškų tyrimo stotyje, šalia Kauno esančiame Vaišvydavos kaime. Jis yra išsidėstęs tarp kelių, vedančių į Prienus ir Girionis, 38 ha plote silpnai banguotoje limnoglacialinėje lygumoje. Čia sukaupti ir tiriami per 1000 taksonominių vienetų (botaninių rūšių, porūšių, formų bei kultivarų) sumedėję augalai.

Apžvalgos aikštelės Kauno marių regioniniame parke: 

Arlaviškių Kadagių slėnio apžvalgos aikštelė. Arlaviškės, Taurakiemio sen., Kauno raj.

Neveronių apžvalgos aikštelė. Neveronys, Petrašiūnų sen., Kauno m.

„Mergakalnio“apžvalgos aiktelė. Dovainonys, Rumšiškių sen., Kaišiadorių raj.