On Milikonių Hill launched a new cafe / Ant Milikonių kalno pradėjo veikti nauja kavinė

VivaKaunasPraėjusią savaitę Šilainiuose ant Milikonių kalno viršaus duris atvėrė nauja kavinė „Viva Kaunas“.

Kavinė įrengta šalia apžvalgos aikštelės, tad visi atvykę gali pasidžiaugti gražia Kauno panorama. Kaip teigia kavinės savininkas Vytautas Čičelis, Kauną bus galima apžvelgti ir teleskopu, įtaisytu ant 20 m ilgio, 12 metrų virš skardžio pakibusio tiltelio. Visi aikštelės lankytojai galės pasinaudoti kavinėje esančiu tualetu.

Kavinę pagal specialų užsakymą suprojektavo architektas Rimvydas Jurgis Palys. Iš gaubto metalo ir stiklo sukonstruotame pailgame statinyje tilps 10 dviviečių stalų.

We visited Šeduvos mindmill / Aplankėme Šeduvos malūną

Beieškodami naujų automobilių savo taksi parkui, aplankome daugybę Lietuvos miestų. Viena iš tų kelionių buvo į Radviliškį. Ten įsigijome naują daugiavietį taksi automobilį Mazda 5, kuris talpina iki 6  žmonių. O grįždami aplankėmė Šeduvos malūną, kuris turi istorinę praeitį.

Seduvos_,malunas

Šeduvos malūno pradžia – 1905-ieji metai… Tada jis buvo pradėtas statyti. Tarsi kažkokio užkeikimo persekiojimas, malūnas, dar nebaigtas statyti, užsidegė, jo vos nepraradome karo metais (buvo smarkiai apgriautas). Tačiau malūnas niekada nebuvo užmirštas – tarybiniais (1967aisiais) metais jis tapo pasilinksminimų vieta – žmonės į jį plaukdavo kaip į atlaidus. Keletą metų malūnas buvo apleistas, paliktas likimo valiai. Tačiau 2000aisiais metais tarsi iš naujo atgimė! Malūno aplinka buvo suformuota taip, kad joje atgaivą rastų ne tik kūnas, bet ir siela (čia rasite daug motyvų, besisiejančių su skaičiumi 7, kuris yra laikomas mistiniu, magišku, nešančiu laimę. Dėl to tikimės, kad visi mūsų svečiai, pabuvoję Šeduvos malūne, taps šiek tiek laimingesni ir nuo jų niekada nenusigrįš sėkmė.

Šeduvos malūne dabar įsikūrusi puiki kavinė, iš lauke esančio vasariško namelio lankytojai gali stebėti ir grožėtis aplinka, užkandžiauti.

Čia Jūs galite puikiai pailsėti po dienos darbų, pabėgti nuo miesto rutinos, ar tiesiog gerai praleisti laiką su draugais. 24 vietų viešbutis suteiks komfortišką, jaukią ir romantišką nakvynę, karštoje, rusiškoje pirtyje – pailsinsite, atgaivinsite ir išvalysite kūną, besimėgaudami moderniu purslų baseinu su kaskadomis, patirsite daug džiugių akimirkų.

Kuom ši vieta ypatinga? Ten vyko A. Šedžiaus ir M,Kvietkutės vestuvės. Kaip žinome šis žmogus mėgsta prabangą, gerus įspūdžius ir viskuo pasigirti.

Mums irgi ten patiko. Aplinka fantastiška. Maistas skanus, patiekiamas greitai. Jei norite padaryti staigmeną savo mylimajai, galite ten nuvykti pavakarieniauti, pasifotografuoti nuostabiai sutvarkytoje aplinkoje. Tą patį būtų galima rasti ir Trakuose, bet Trakai jau šiek tiek atsibodę ir naujų emocijų tiek daug nesukels.

Kuom ši vieta ypatinga? Ten vyko A. Šedžiaus ir M,Kvietkutės vestuvės. Kaip žinome šis žmogus mėgsta prabangą, gerus įspūdžius ir viskuo pasigirti.

Mums irgi ten patiko. Aplinka fantastiška. Maistas skanus, patiekiamas greitai. Jei norite padaryti staigmeną savo mylimajai, galite ten nuvykti pavakarieniauti, pasifotografuoti nuostabiai sutvarkytoje aplinkoje.

Kuom ši vieta ypatinga? Ten vyko A. Šedžiaus ir M,Kvietkutės vestuvės. Kaip žinome šis žmogus mėgsta prabangą, gerus įspūdžius ir viskuo pasigirti.

Mums irgi ten patiko. Aplinka fantastiška. Maistas skanus, patiekiamas greitai. Jei norite padaryti staigmeną savo mylimajai, galite ten nuvykti pavakarieniauti, pasifotografuoti nuostabiai sutvarkytoje aplinkoje. Tai puiki vieta tiek pasimatymui, tiek švęsti vestuves ar kokią kitą ypatingą progą.

Drąsiai galime rekomenduoti šią vietą savo klientams ir jus ten nuvežti.

 

House of Thunder / Perkūno namas

Kauno miesto simbolis, gotikinės architektūros perlas – Perkūno namas, praeivio akį traukiantis daugiau kaip pusę tūkstantmečio, atsinaujinęs atvėrė duris lankytojams. Čia rengiamos teatralizuotos ekskursijos: svečius pasitinka Perkūno namo savininkas Hanzos pirklys B. Bitneris, jis ne tik parodo namą, bet ir pasiūlo pramogų tokių kaip viduramžių šokių pamokėlę.

Perkūno namas tai senas, originalus gotikinės architektūros paminklas, pastatytas XV a. II pusėje. Pastatas mūrinis, su puoštu frontonu ir erdviais rūsiais. Tikroji namo paskirtis nežinoma. Pasakojama legenda apie pastato sienoje rastą dievo Perkūno skulptūrėlę, apie čia amžinąją ugnį kūrenusias vaidilutes, tačiau tyrinėtojų surasta gausi radinių kolekcija byloja, kad tai buvusi prekybinė būstinė ir priklausiusi Hanzos pirkliams.

Perkuno_namas

Jesuit monastery terrace / Jėzuitų vienuolyno terasa

Užkopus į neseniai atnaujintą Jėzuitų vienuolyno apžvalgos aikštelę – terasą ir apsižvalgius, atsiskleidžia Rotušės aikštės ir apie ją esančių pastatų, o taip pat visas senamiesčio panoramos grožis. Tai puiki galimybė miestiečiams ir miesto svečiams apžvelgti Kauno senamiestį iš paukščio skrydžio.

Jezuitu_terasa_02

Aplankyti terasą bus galima visą vasarą dvi dienas per savaitę apžvalgos aikštelė bus atvira miestiečiams ir miesto svečiams. Kiekvieną penktadienį ir šeštadienį nuo 11 iki 16 val. įėję į jėzuitų bažnyčią (Rotušės a. sutiksite žmogų, nurodysiantį kaip ten patekti.

O nuo apžvalgos aikštelės atsiveria Rotušės aikštės, o taip pat visas senamiesčio panoramos grožis. Tai puiki galimybė pakilti virš miesto triukšmo ir pasigrožėti Kauno senamiesčiu iš paukščio skrydžio. Jei pasiseks stebėsite dangų raižančius sportinius lėktuvus, o gal netgi žaibuojantį dangų (dažną gamtos reiškinį šiomis dienomis).

Pasikėlimas į terasą mokamas. Čia patekti galima ir kitu metu, tik reikia iš anksto susitarti.

Jezuitu_terasa_01

Mūsų taksi vairuotojai gali padėti jums aplankyti šią terasą. / Our taxi drivers can help you to visit the terrace.

Milikoniai Mount Observation Deck / Milikonių kalno apžvalgos aikštelė

Milikonių kalno apžvalgos aikštelė – tai auščiausia Žemaičių plento vieta nuo kurios atsiveria vaizdas į Senamiestį ir Vilijampolę.

Tiesiant Žemaičių plentą, nutarta šiam istoriniam įvykiui atminti pastatyti paminklą. Parinkta vieta magistralės pradžioje, ant Milikonių kalno, nuo kurio atsiveria vaizdas į Senamiestį ir Vilijampolę. Šviesiai pilko kampuotų ir apvalių formų granito blokų 7,20 m aukščio obeliskas „Perkūno žirgai” užsibaigia dviejų žirgų galvų ir vyro, laikančio žirgus už žąslų, kompozicija. Šonuose iškalti Kauno bei Klaipėdos herbai, o netoli pjedestalo užrašas: „Žemaičių plentas Kaunas–Klaipėda 220 km 1933–1938”. Paminklo autorius, klasikinės formos gerbėjas, skulptorius Vytautas Kašuba savo kūriniui parinko obelisko formą, suteikęs jam lietuviškų bruožų – obeliską vainikuoja dviejų žirgų galvos, artimos namų stogų mediniams drožiniams. Užrašo šrifto kompoziciją sukūrė dailininkas Telesforas Kulakauskas. Antrojo pasaulinio karo metais obeliskas beveik nenukentėjo.

Panorama_milikoniai

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šalia paminklo suplanuota įrengti apžvalgos aikštelę, paminklą patraukiant kiek toliau nuo kelio. 2004 m. gruodžio 17 d., perkeliant paminklą, paminklo pamate rasta į medinį apvalų dėklą įdėta žalvarinė kapsulė. Atidarius kapsulę, joje rasta 21 skirtingo nominalo moneta, dauguma iš jų kaltos 1925 m., kitos – 1936 m. bei ant pergamento surašytas aktas, kuriame išvardinti kelio statybai vadovavę inžinieriai. Gerai išsilaikiusį pergamentą, kuris buvo įdėtas į kapsulėje buvusį stiklinį dėklą, puošia Lietuvos, Vilniaus ir Klaipėdos herbai.

Netrukus ant Milikonių kalnos panoramos duris atvers kavinė su įspūdingu vaizdu į visą miestą. / Soon the Milikonių mountain panorama will open a café with spectacular views of the entire city.

Kavine_milikoniai

 

Kviečiame aplankyti Kauną ir susipažinti su gražiausiomis jo vietomis. Iki pasimatymo. / We invite you to visit Kaunas and access to the most beautiful places. Goodbye.

Kaunas Castle / Kauno pilis

Kaunas Castle is located in Kaunas, Lithuania. Archeological evidence suggests that it was originally built during the mid-14th century, in the Gothic style. Its site is strategic – a rise on the banks of the Nemunas River near its confluence with the Neris River. At the beginning of the 21st century, about one-third of the castle was still standing.

2

The precise construction date of the first Kaunas Castle is unknown. Archeological data suggests that a stone castle was built on the site during the middle of the 14th century. Situated on an elevated bank near the river junction about 100 kilometers (62 mi) from the capital city of Vilnius, it served as a strategic outpost and guarded nearby cities as well as trade routes.

 

A written account states that in 1361, the Grand Master of the Teutonic Knights Winrich von Kniprode issued an order to gather information about the castle, specifically the thickness of its walls, as preparation for an assault on the castle. During 1362, Kaunas Castle underwent a siege by the Teutonic Order. The siege of the castle lasted three weeks. During this attack, the Teutonic Knights constructed a siege tower and erected wall-penetration machinery; primitive fire arms might have been used, since gunpowder technology was emerging in Europe. At that time, the castle walls were over 11 meters (36 ft) high, when its firing galleries are factored in. According to Wigand of Marburg, the castle’s garrison consisted of about 400 Lithuanian soldiers, commanded by Kęstutis’s son Vaidotas. After three weeks, the Knights managed to breach the castle’s walls, and soon afterwards the castle was taken. On Easter Sunday in 1362, the knights conducted a Mass at the castle to commemorate their victory.

Apparently, of the castle’s defense force of 400, only 36 survived. Questions remain with regard to the castle’s defenders’ lack of support from outside during the siege. In any event, Kęstutis soon regained and rebuilt Kaunas Castle, but it remained a point of contention between Lithuanians and Teutonic Knights for many years. In 1384 Kaunas Castle was re-captured by the Teutonic Knights. At this time Grand Master Konrad Zöllner von Rotenstein began reconstruction of Kaunas Castle and renamed it Marienwerder. The presence of the Knights in Kaunas meant that the entire defensive system of castles along the Nemunas was threatened. Confronting this situation, the Lithuanians launched an attack on the castle later the same year.

It seems likely that the Lithuanians mustered an army near Vilnius as a strategic maneuver, since Lithuanians could use the downstream flow of the Neris River to transport artillery and military provisions from Vilnius; the Knights were forced to use overland or upstream transport. During the 1384 assault, the Lithuanians deployed cannons and trebuchets; the besieged Teutonic Knights had also installed cannons in the castle, which apparently destroyed the Lithuanians’ trebuchet. Nevertheless, the castle was retaken by the Lithuanians.

1

Today the round tower of Kaunas Castle houses an art gallery. The castle is open to tourism, and hosts occasional festivals. Major reconstruction work started in 2010.

500px-Kaunas_Castle_-_panorama

Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m.

2

Vietoje, kurioje stovi pilis, jau IV–V amžiais būta medžio ir molio gynybiniais įrenginiais apjuostos gyvenvietės. Kryžiuočių ordino agresiją Viduramžių Lietuva pasitiko su medinėmis pilimis.  Turbūt tokios būta ir Kauno piliavietėje.

 

Mūrinės pilys Lietuvoje pasirodė XIV a. Jas statė vokiečių meistrai. XIV amžiuje pastatyta pirmoji mūrinė Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Jai buvo lemta tapti vienu svarbiausių atsparos taškų lietuvių kovose prieš kryžiuočius. Pastatyta XIII a. II pusėje Nemuno ir Neries santakoje. Buvo aptvarinio tipo, be bokštų, netaisyklingo keturkampio formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudarė dvi akmeninės kiautinės konstrukcijos mūro sienos. Vidinė – kalvoje, išorinė – apsauginiame griovyje – fosoje. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo .

Pirmoji mūrinė Kauno pilis pirmą kartą paminėta kryžiuočių ordino magistro Vinricho fon Kniprodės 1361 m. laiške, kuriame įsakoma atsiųsti informaciją apie pilies sienų storį, ryšium su planuojamu puolimu. Viduramžių kronikininkas Vygandas Marburgietis „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ mini kryžiuočių Įsrūties pilies viršininką, kuris buvo ordino maršalo pasiųstas į Kauną, bet su savo kariais nepajėgė persikelti per Nemuną. Visgi kryžiuočiai buvo ryžtingai nusprendę pulti ir dar tais pačiais metais vėl pasiųsti šnipai grįžo su reikiama informacija.

1362 m. pavasarį, kai pagrindinės Lietuvos karinės pajėgos buvo koncentruojamos prie Mėlynųjų Vandenų kovoti su Aukso Orda, Kauno pilį apgulė didelė ir gerai pasirengusi kryžiuočių kariuomenė, kurioje buvo talkininkų iš Anglijos, Italijos, įvairių Vokietijos žemių. Priešai atsigabeno sudėtingų apgulos mašinų, išsikasė griovį nuo Nemuno iki Neries, supylė pylimą ir surentė aštriakuolių tvorą, kur nuolat budėjo sargyba. Taip Kauno pilis buvo visiškai blokuota. Prasidėjo ilgas ir planingas pilies puolimas. Buvo statomi šturmo bokštai, naudojamos apgulos mašinos, sienodaužiai. Kryžiuočiai užpylinėjo pilies gynybinius griovius, veržėsi kuo arčiau pilies sienų. Kęstučio sūnaus Vaidoto vadovaujama lietuvių įgula atkakliai gynėsi. Net kryžiuočių kronikininkas Vygandas Marburgetis nepagailėjo pagarbių žodžių nekenčiamiems „stabmeldžiams“ – lietuviams: „Nuo tol stabmeldžiai, puolami dieną ir naktį, negalėjo nė atsikvėpti, bet jie, krikščionių nelaimei, karžygiškai gynėsi“.

1362 m. kovo mėnesį, po trijų savaičių apsiausties, kryžiuočiai pilį sugriovė. Pergalę pažymėjo velykinėmis šventomis mišiomis ant griuvėsių. Kryžiuočiams pasitraukus, buvusios pilies vietoje lietuviai įrengė laikinus įtvirtinimus iš žemės ir molio.

 

Iki 1368 m. buvo sumūryta antroji pilis, ant buvusios vidinių sienų pamatų. Jos kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5–12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flanginiai bokštai, du apvalūs, du – keturkampio pagrindo. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti parako ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys. Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik 1404 m. galutinai atiteko lietuviams. 1409 m. buvo atsparos punktas rengiant žemaičių sukilimą ir karą prieš kryžiuočius.

 

Po 1410 m. Žalgirio mūšio pilis prarado savo strateginę reikšmę, tapo reprezentacine. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius. Po Vytauto Didžiojo mirties ji tapo Kauno seniūno rezidencija, pilyje buvo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos.

Viena iš pilims būdingų paskirčių buvo kalinti nusikaltėlius. Kauno pilies bokšte įrengtame kalėjime gyvenimo sąlygos buvo sunkios. Yra išlikęs 1519 m. čia kalintų maskvėnų belaisvių sąrašas.  Iš žymesnių kalinių paminėtinas vienas iš Aukso ordos chano Achmato sūnų, Šig-Achmatas. Jis, besislapstydamas nuo persekiojimų, buvo radęs prieglobstį Lietuvai priklausančiame Kijeve. Tačiau ten būdamas ėmė derėtis su Turkijos sultonu dėl pasidavimo. Todėl suimtas ir po pervežimo ilgai laikytas Kauno kalėjime. Kunigaikštis Mykolas Glinskis 1508 m. sukėlęs maištą, be kitų karinių veiksmų yra nesėkmingai mėginęs paimti Kauno pilį ir išvaduoti ten laikomą Achmatą.

1549 m. vasario 13 d. Ldk Žygimantas Augustas Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė Barborai Radvilaitei.  XVI a. pilis buvo gerai prižiūrima ir tvarkoma.

1601–1611 m. dalį pilies paplovė Neris. Pilis smarkiai apgriauta per XVII a.–XVIII a. karus.

1

Ilgą laiką Kauno pilyje veikė Kauno regiono turizmo informacijos centras. Vakarinėje sklypo dalyje įrengtas Santakos parkas. 2002 m. sausio 23 d. Kauno pilies liekanos įrašytos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.  2007 m. birželio 19 d. LR Vyriausybės nutarimu įrašytos į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

500px-Kaunas_Castle_-_panorama