2017.03.09-10 :) Europos prezidentų aptarnavimas renginio Kaune metu

Taip taip perskaitėte teisingai, mes vežėme ir prezidentus, ir ne šiaip sau vieną prezidentą, bet du Ukrainos, Moldovos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir t.t.

Įgijus tokią patirtį jokių ribų nebėra. Todėl galime įgyvendinti bet kurį jūsų pateiktą užsakymą. Kaip pamenu pirmas iššūkis vestuvės, vėliau buvo verslininkas iš Turkijos, dar vėliau muzikos grupės, o dabar aukščiosio lygio Europos politinės asmenybės.

Taigi su partneriais iš Vilniaus surinkome šešių MERCEDES S500L limuzinų koloną su profesionaliais, didelę patirtį turinčiais vairuotojais. Prieš tai visi buvome patikrinti vadovybės apsaugos departamento, kaip asmenybės, kurios veš tokius svarbius asmenis.

Mes su kolega pasirinkome pasitikimą Kauno oro uosto VIP zonoje, nes jau turėjome ten patirties, o vilniečiams atidavėme Vilniaus oro uosto VIP zoną.

Atvykome į vietą, gavome instruktažą ir išvykome į savo paskirtus taškus. Mums su kolega iš Kauno teko įdomiausios asmenybės, nes jų reikalavimai buvo patys didžiausi, jie norėjo, kad juos lydėtų policija ir vadovybės apsaugos departamento automobiliai. Atvykome į Kauno oro uosto VIP zoną, ten mūsų automobiliai ir mes patys buvo nuodugniai patikrinti VAD pareigūnų. Vėliau važiavime ant pakilimo tako prie privataus lėktuvos, kuriuos atskrido Ukrainos prezidentai.

Ir kortedžas pajudėjo. Jūs nežinote koks geras jausmas, kai tave policija su ginkluota apsauga, nestoji prie raudono šviesoforo ir visi traukiasi iš kelio, nėra jokių apribojimų. Tai buvo nereali patirtis 🙂

Atvežėme prezidentus į renginio vietą, ten visą dieną jų laukėme, vėliau vežėme į vakarienę ir parvežėme į viešbutį.

Kitą dieną vėl atvykome prie viešbučio, kur sekė ta pati procedūrą kaip ir oro uoste. Vėl vežiojome po renginių vietas ir ant galo pristatėme į oro uostus.

O dabar vėl laukiame tokio lygio klientų su dar didesne patirtimi: info@taxidriver.lt , +370 687 66366.

#vestuves #Kaunas #nuoma #mercedes #mb #sclass # starclass #lux #luxury #nuotakos #nuotakunamuciai #viskasvestuvems #Transport #rent #automobiliunuoma #suvairuotoju #vairuotojas #asmeninis #personal #protokolas #Palyda #policijos #kortedžas #viano #Stars #Singers #groups

2017.03.08 :) VIP keleivės pervežimas Ryga-Kaunas / transfer Ryga-Kaunas

Gavome užsakymą iš Rygos oro uosto sutikti ir parvežti keleivę S klasės Mercedesu. Ėmėme ir įvykdėme, juk tai mažas iššūkis įgijus tiek patirties įvairiose srityse.

 

Užsisakykite ir jūs MERCEDES S500L savo VIP kelionėms info@taxidriver.lt arba +370 687 66366

#vestuves #Kaunas #nuoma #mercedes #mb #sclass # starclass #lux #luxury #nuotakos #nuotakunamuciai #viskasvestuvems #Transport #rent #automobiliunuoma #suvairuotoju #vairuotojas #asmeninis #personal #protokolas #Palyda #policijos #kortedžas #viano #Stars #Singers #groups

 

 

KAUNE TAKSI VERSLĄ IŠPLĖTOJĘS ARNOLDAS KUBILIŪNAS NEĮSIVAIZDUOJA SAVĘS KITOJE SRITYJE

2014_07_Bmw_01Maždaug metus vienoje įmonėje padirbėjęs taksi vairuotoju, Kaune gyvenantis Arnoldas Kubiliūnas (30) 2012 m. nusprendė imtis savo taksi verslo. Šiuo metu jo klientai dažniausiai būna užsieniečiai verslininkai, todėl pagrindinis iššūkis – užtikrinti aptarnavimo kokybę.

Kuriant taksi verslą nebūtina steigti bendrovės

„Vieną kartą reikėjo keisti automobilį. Kai įsigijau naują, supratau, kad pasirinktas modelis man nepatinka ir jį reikia kažkur panaudoti. Vadinasi, reikia samdyti vairuotoją ir nusipirkti dar vieną automobilį. Taip atsirado du automobiliai, o vėliau jų skaičius dar paaugo. Tuo metu kaip tik buvo galimybė vairuotojams registruoti individualią veiklą, buvo palanki mokestinė aplinka“, – pradžią prisimena jis.

Tai yra daugiau amatas nei verslas. Pats ieškojau darbo, kuriame galėčiau dirbti, kiek noriu, kada noriu, ir manęs niekas nevaržytų. Dabar neįsivaizduoju, kad šiame darbe nedirbčiau. Ir dabar vis tiek vairuoju taksi automobilį.
A. Kubiliūnas

Šiuo metu automobilių yra penkiolika. Ne visi jie priklauso taksi verslo plėtotojui. Dalis vairuotojų prisijungė turėdami savo transportą. Kaip pasakoja A. Kubiliūnas, komandoje kiekvienas vairuotojas dirba pagal individualios veiklos pažymą, o jeigu kreipiasi kokia įmonė, jis, kaip komandos atstovas, vyksta į derybas.

Priešingai nei įprastos taksi paslaugas teikiančios bendrovės, pašnekovo plėtojamas taksi verslas aptarnauja verslo klientus. „Daugiausia teikiame paslaugas įmonėms, kurios dirba tarptautiniuose vandenyse. Pavyzdžiui, atvyksta įvairių vadovų iš užsienio, juos reikia pasitikti oro uoste ir nuvežti iš Vilniaus į Kauną arba iš Kauno į Klaipėdą ir pan. Be to, esame orientuoti į asmenų konfidencialumą. Klientų sąraše turime nemažai viešų asmenų, kuriems rūpi, kad apie juos niekas nekalbėtų, ką jie veikia“, – savo klientų auditoriją apibūdina jis.

Nuo pasitikimo oro uoste iki pasivažinėjimo su mergina

Pagal auditoriją teikiamos ir atitinkamos paslaugos. Prireikus pasitikti klientą Vilniaus, Kauno, Palangos ar Rygos oro uostuose, dėl to nekyla problemų. Jeigu atvykęs asmuo dar nebūna apsisprendęs, kur apsistoti, pasiūlomos rekomendacijos arba apgyvendinimo paslaugos. „Be taksi verslo, plėtoju ir papildomą paslaugą – trumpalaikę būsto nuomą. Galime išnuomoti kelis butus Kauno centre, iš jų lengva pasiekti įvairius objektus“, – atskleidžia pašnekovas.

Būna atvejų, kai atvyksta vienišų turistų, norinčių nuotykių, draugijos, pamatyti miestą, todėl dar viena siūloma paslauga yra pasivažinėjimas su mergina, kuri palaiko draugiją panašiai kaip gidė, pasakoja A. Kubiliūnas.

Taigi labai svarbu, kad automobilis ir jo vairuotojas atitiktų tam tikrus reikalavimus. Pagrindinis jų – tvarkingumas. „Žiūrime ne į automobilio amžių, bet į tai, kaip jis išlaikytas. Jeigu transporto priemonė yra 15 metų, bet salonas švarus, o vairuotojas tvarkingai apsirengęs, mes drąsiai priimame šį žmogų į savo komandą“, – tvirtina verslininkas.

14813_476624219108560_530835992_n

 

 

 

 

 

 

 

Vairuotojas turi turėti aukštąjį išsilavinimą

Priimant naujoką keliamas vienas reikalavimas, sulaukęs ne itin teigiamos reakcijos. Pats aukštąjį išsilavinimą turintis A. Kubiliūnas to nori ir iš kitų vairuotojų. Taksi verslo plėtotojas įsitikinęs, kad būtent aukštasis išsilavinimas žmogui suteikia tam tikros brandos, kitokio bendravimo su kitais žmonėmis. Dar vienas svarbus kriterijus – būtinai mokėti bent anglų kalbą. Jeigu vairuotojas gali bendrauti dar ir rusų kalba, tai taip pat didelis pranašumas. Be to, jis turi būti nerūkantis. Pašnekovas pastebi, kad, nors dabartinės taisyklės draudžia rūkyti taksi automobilyje, vis dėlto daug kas šio reikalavimo nesilaiko.

A. Kubiliūnas teigia, kad norinčiajam prisijungti prie taksi vairuotojų komandos darbo patirtis šioje srityje nebūtina: „Nemažą darbo stažą taksi versle sukaupę vairuotojai mohikanai jau turi susikūrę ar perėmę viziją iš ilgiau dirbančių vairuotojų, todėl būna įsikabinę senų standartų, priešinasi naujovėms, tad mums geriau būtų vairuotojas be patirties.“

Kokių naujovių bandoma įdiegti? Tarkime, automobiliuose turi būti planšetiniai kompiuteriai, per kuriuos transliuojama automobilio stovėjimo vieta, įžymios miesto vietos, galima pažiūrėti filmą, jeigu laukia tolima kelionė. Pats vairuotojas per planšetinį kompiuterį gauna užsakymus.

Butas_02_21

 

 

 

 

 

 

Neįsivaizduoja savęs kitoje srityje

Pasiteiravus, ar šis taksi verslas yra perspektyvi verslo niša, pašnekovas tvirtina, kad jaunam žmogui, turinčiam bent trejų metų vairavimo stažą, yra palanki galimybė užsidirbti, mat galima dirbti tiek, kiek nori, nėra griežto darbo grafiko, todėl tinka ir norintiesiems derinti studijas su darbu.

„Tai yra daugiau amatas nei verslas. Pats ieškojau darbo, kuriame galėčiau dirbti, kiek noriu, kada noriu, ir manęs niekas nevaržytų. Dabar neįsivaizduoju, kad šiame darbe nedirbčiau. Ir dabar vis tiek vairuoju taksi automobilį“, – entuziastingai pasakoja A. Kubiliūnas.

Tiesa, jis prisimena, kad iš pradžių plėtojant šį verslą teko susidurti su keletu iššūkių. Vienas jų susijęs su teisinėmis problemomis, kurias, pašnekovo įsitikinimu, galima būtų išspręsti paprasčiau: „Pavyzdžiui, dabar licencija suteikiama automobiliui, o ne vairuotojui. Manau, kad turėtų būti atvirkščiai. Juk, jeigu keiti automobilį, automatiškai turi pirkti naują licenciją.“

Be to, aplinkinių reakcija sužinojus jo sumanymą nebuvo teigiama, mat dauguma stebėjosi, kodėl nenorima dirbti pagal tai, kas jau sukurta, o ieškoma kažkokių naujovių.

Tačiau dirbant taksi srityje pašnekovui nutinka ir smagių nuotykių: „Linksmiausias nutikimas buvo, kai sutikau du rusų tautybės klientus, teigiančius, kad jiems reikia merginų, o buvo sekmadienio vakaras, kai Kaune tokiu metu jokių merginų nerasi. Pasiūliau jiems važiuoti į striptizo klubą. Jie sutiko. Nuvežiau į vieną geriausių striptizo klubų Kaune. Svečiai užėjo vidun, o aš sutikau prie įėjimo klubo savininką. Paprašiau, kad jis man pravestų ekskursiją po šį klubą, kad būtų lengviau papasakoti kitiems besidomintiems svečiams, kodėl čia verta eiti.

Savininkas sutiko. Viduje vėl sutikau savo klientus, o jie pakvietė prisijungti prie jų ir linksmai atšvęsti. Buvo įspūdingiausia naktis per visą karjerą, o vėliau su šiuo klubu pasirašėme taksi paslaugų teikimo sutartį.“

 

Straipsnio nuoroda: http://www.bznstart.lt/verslas/mano-verslas/2211/Kaune-taksi-versla-ispletojes-Arnoldas-Kubiliunas-neisivaizduoja-saves-kitoje-srityje

Mes siūlome keturių rūšių transportą / We offer four types of transport

Pirmas automobilių tipas – paprasti taksi automobiliai. 

Įvairiausi taksi automobilių modeliai.

Antras automobilių tipas – premium plius klasės taksi automobiliai.

AUDI A6, BMW5, MERCEDES E KLASĖ.

Trečias automobilių tipas – daugiaviečiai taksi automobiliai.

Turite daugiau negu keturis svečius? Mes jums siūlome daugiaviečius taksi automobilius: SEAT ALHAMRA, MAZDA 5, CHRYSLER GRAND VOYAGER, OPEL ZAFIRA.

Ketvirtas automobilių tipas – limuzinai.

Šio tipo automobiliai klientams teikia didžiausią komfortą, todėl jais teikiamos paslaugos yra brangiausios. Mes jums galime pasiūlyti septintos klasės BMW automobilį 2004m., Peugeot 607 2004m.

10407635_781926351885760_7250159476508875831_n4.jpg

20140620_212953.jpg

Sveikiname su Kovo 8 -aja Moters diena :)

tulpes-600x401Tu -moteris,tu-nuostabi knyga

Tu-niekieno neperskaitytas laiskas:

Jame ir zodziai tvenkiasi neaiskus,

Jame ir beprotybe,ir jega.

Tu- moteris,tu-gerimas uzburtas!

Jis degina,vos lupos tik palies:

Bet geriantis-saves nesigailes

Nes tu esi jo skausmas ir jo turtas.

Tu -moteris,ir tuo jau tu teisi

Nuo amziu tu su karuna zvaigzdeta

Ir klystkeliuos dievaite mums esi!

Tik tau mes junga velkame uzdeta,

Buties kelione musu tau skirta:

Tik tau ,tik tau-nuo amziu mus malda!

Šiuo eilėraščiu Jus, moterys, sveikina su Moters diena “Best taxi drivers in Kaunas“ kolektyvas 🙂

Kaunas Reservoir Regional Park / Kauno marių regioninis parkas

Kauno marių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, didžiąsias atodangas, užlietas Nemuno intakų žiotis, unikalų Pažaislio vienuolyno architektūrinį kompleksą, Kauno marių gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, ypač vertingą Gastilionių mišką su miegapelių populiacija bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. 1997 m. įkurta Kauno marių regioninio parko direkcija.

Kauno_mariu_regioninis_parkas_05

Parkas apima dalį Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajonų teritorijų. Kauno marių regioninio parko plotas – 9869 ha. Kauno marių vanduo virš jūros lygio pakilęs 44 metrus, o aukščiausia parko vieta Pastrėvio miške – 93 m virš jūros lygio. Plačiausioje vietoje marios siekia 3,3 km, o siauriausioje – 0,3 km. Giliausia Kauno marių vieta siekia 22 metrus, o bendras pakrančių ilgis (iki Balbieriškio) – 200 km.

Regioninis parkas yra įsikūręs vidurio Lietuvoje, šalia Kauno miesto. Parko teritoriją kerta automagistralė Vilnius–Kaunas, keliai Alytus–Kaišiadorys bei Kaunas–Prienai. Kauniečiai ir miesto svečiai autobusu ar mikroautobusu parką pasieks važiuodami Vaišvydavos, Girionių, Šlienavos, Žiegždrių, Viršužiglio, Arlaviškių, Rumšiškių link.

Lankytinos vietos 

Kiekvieną Kauno marių regioninio lankytoją nudžiugins vaizdingas kraštovaizdis: į vandens platybes įsiterpę žali sausumos iškyšuliai, pakrančių miškai, mariose baltuojančios jachtos ir puošnūs Pažaislio bažnyčios bokštai. Įspūdingu Kauno marių kraštovaizdžiu galima grožėtis ir nuo jachtos ar katerio denio, ir nuo atodangų ar piliakalnių viršaus.
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Nenuostabu, kad didžioji dalis Kauno marių regioninio parko vietų yra labia pamėgtos ir lankomos ne tik kauniečių, bet ir čia atvykstančių svečių. Marios – vienas tinkamiausių vandens telkinių respublikoje buriuoti bei plaukioti motorinėmis valtimis, poilsiautojus traukia tinkamos poilsiauti bei maudytis pakrantės. Daugiausiai jų yra žemutinėje marių dalyje – Pažaislio pusiasalyje, ties Jakštonimis, Grabuciškėmis bei Girionimis.

Trumpam apsistoti yra įrengtos Girionių, Laumėnų, Drakono, Samylų, Gastilionių poilsiavietės. Grožėtis įstabiu kraštovaizdžiu siūlome Arlaviškių kadagių slėnyje ir ant aukščiausios atodangos, Mergakalnyje įrengtose regyklose. Apsistoti ilgėliau, su palapinėmis, skirta Duobakalnio stovyklavietė.

Kauno_mariu_regioninis_parkas_08
Marios labai mėgstamos žvejų, jų apylinkes pamėgę ir medžiotojai, miškuose dažnai lankosi uogautojai ir grybautojai. Statūs Kauno marių šlaitai į pietryčius nuo Palemono, raguvų ir griovų išraižytos marių pakrantės labia tinkamos slidinėti ir kitoms žiemos pramogoms.

Neliks nuvilti ir istorijos architektūros, archeologijos bei gamtos mėgėjai – čia rasite daugiau kaip 20 gamtos ir kultūros paveldo vertybių.

Didelis biotopų margumynas sąlygoja ne tik augalų, bet vabzdžių, paukščių bei žinduolių įvairovę.

Girionių parkas

Šalia Kauno miesto, Nemuno slėnio kairiajame krante, bei vaizdingoje, dambų ir slėnių išraižytoje viršutinėje terasoje, buvusių Raguolių ir Pakalniškių kaimų žemėse, įsikūręs Girionių parkas (iš pradžių vadintas Pakalniškių parku). Parkui kartu su kuriama gyvenviete – Girionimis buvo skirta 130 ha teritorija. Pirmieji želdiniai pasodinti 1960 m. pavasarį, parko projekto autorius – doc. A.Tauras. Šiuo metu peizažinio stiliaus parkas kartu su Raguolių pušynu, kuris tvarkomas kaip parkas, užima beveik 250 ha teritoriją. Jis yra vienas didžiausių Lietuvoje pagal plotą ir turtingiausias rūšine sudėtimi parkas, čia galima rasti daugiau nei 250 medžių ir krūmų rūšių bei formų. Parką puošia nemažai paminklinių medžių, pasodintų atmintinų įvykių ir žymių miškininkų atminimui. Girionių parkas – tai puiki vieta poilsiui bei pažintiniam turizmui.

PENTAX DIGITAL CAMERA

Dubravos arboretumas

Arboretumai yra viena iš botanikos sodų, kuriuose auginami daugiausia sumedėję augalai, kategorijų. Daugelyje pasaulio šalių kartu su botanikos sodais yra kuriami ir arboretumai. Lietuvoje šiuo metu yra tik vienas – Dubravos arboretumas.

Kauno_mariu_regioninis_parkas_02

Arboretumas pradėtas kurti 1958 m. Dubravos miškų tyrimo stotyje, šalia Kauno esančiame Vaišvydavos kaime. Jis yra išsidėstęs tarp kelių, vedančių į Prienus ir Girionis, 38 ha plote silpnai banguotoje limnoglacialinėje lygumoje. Čia sukaupti ir tiriami per 1000 taksonominių vienetų (botaninių rūšių, porūšių, formų bei kultivarų) sumedėję augalai.

Apžvalgos aikštelės Kauno marių regioniniame parke: 

Arlaviškių Kadagių slėnio apžvalgos aikštelė. Arlaviškės, Taurakiemio sen., Kauno raj.

Neveronių apžvalgos aikštelė. Neveronys, Petrašiūnų sen., Kauno m.

„Mergakalnio“apžvalgos aiktelė. Dovainonys, Rumšiškių sen., Kaišiadorių raj.

Oak (Kaunas) / Ąžuolynas (Kaunas)

Kauno parkas, mėgstama poilsio vieta Žaliakalnyje. Tai didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas Europoje. Plotas 63 ha. Parko valdytojas – Kauno miesto savivaldybė.
Ąžuolyną sudaro: Parodos kalno, Vytauto parko, Dainų slėnio, Adomo Mickevičiaus slėnio, Zoologijos sodo, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro, televizijos retransliacijos centro įrenginių teritorijos ir Žaliakalnio bei Aukštųjų Šančių žalieji plotai. Iš šiaurės į pietus per parką eina pagrindinė alėja. Antraeiliai takai daugiausia vingiuoti, sudaro įvairaus dydžio žiedinius maršrutus pasivaikščiojimui.

Istorija

Kauno Ąžuolyno parkas – tai Nemuno ir Neries santakoje anksčiau augusių ąžuolynų likučiai. Kauno ąžuolynai kažkada jungėsi su Karmėlavos, Rumšiškių ir Kaišiadorių giriomis. XIV–XVI a. ąžuolai buvo intensyviai kertami. Mediena naudota tiltams, namams, pilims, laivams statyti. Vėliau prasidėję ilgi karai su švedais ir juos lydėję bado bei maro laikotarpiai kiek sustabdė girių kirtimą. XVIII a. dvarininkai Godlevskiai pardavė kirtimui ąžuolyną tarp Kauno ir Garliavos. Kazimiero Baršausko (anksčiau Tunelio) gatvė dar XIX a. tapo Aukštųjų Šančių ąžuolyno riba.

Nuo 1922 m. pietvakarinėje Ąžuolyno dalyje pradedamos rengti žemės ūkio ir pramonės parodos [2], sklypai pardavinėjami gyvenamųjų namų statybai. 1926 m. pradėjo veikti Kauno radijo stotis, 1930 m. įsikūrė miesto sodininkystė. 1935–1936 m. natūralios griovos vietoje įrengti Kauko laiptai (archit. Stasys Kudokas). 1938 m. dalis Girstupio slėnio atiduota Kauno zoologijos sodui, įrengta estrada dainų šventėms ir kitiems renginiams. Vykdomos statybos Parodų kalne, pastatytassporto halės ir futbolo stadiono kompleksas, Lietuvos kūno kultūros akademija.

„Radio rajonas“ tarpukariu buvo laikomas prestižiniu. Čia gyveno poetai Vincas Mykolaitis-Putinas, Salomėja Nėris, kunigas ir poetas Antanas Šmulkštys-Paparonis, aktorė Unė Babickaitė, dirigentas Nikodemas Martinonis, architektas Stasys Kudokas, profesoriai Petras Avižonis, Jonas Gudaitis-Vabalas, Juozas Tonkūnas, diplomatas Petras Klimas, Krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys, Susisiekimo ministras Juozas Jankevičius, karininkai Oskaras Urbonas ir Vytautas Engleris. Namus projektavo žinomi architektai Bronius Elsbergas, Edmundas Alfonsas Frykas, Stasys Kudokas, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir kt.

Pokario metais sutankinus gyvenamuosius pastatus galutinai atskirtas Žaliakalnio Ąžuolynas nuo Aukštųjų Šančių dalies.1955 m. architektas Vladimiras Zubovas parengė Ąžuolyno, 1966 m. Dainų slėnio išplanavimo projektus. [3] 1967 m. vienoje iš Girstupio slėnio įlankų įrengta Dainų slėnio vasaros estrada. Parodos kalne įkurtas Vytauto parkui priklausantis pramogų aikštynas, šokių paviljonas, kurį nugriovus 1987 m. pastatyta Kauno viešoji biblioteka (dab. Kauno apskrities viešoji biblioteka). [4]

2004 m. pastatytas „Ąžuolyno“ sporto centro kompleksas (archit. V. Adomavičius, V. Vyšniauskienė, D. Čiuta).

Teritorijoje yra keli Kauno tvirtovės objektai: UAB „Kauno vandenys“ sklype išlikę tarpinio parako sandėlio fragmentai (1887 m.), Vytauto kalno šlaite – įtvirtinta betoninė komendanto slėptuvė (apie 1905 m.), Perkūno alėjos pradžioje – mūrinis automobilių garažas (1913 m.), įtvirtinta radijo stotis (1913–1915 m., tarpukariu pritaikyta Kauno radiofonui). [5]

1986 m. Ąžuolyno parkas paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu. 2006 m. gegužės 16 d. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą. [6] 2008 m. rugpjūčio 6 d. Ąžuolyne, šalia S. Dariaus ir S. Girėno stadiono įrengtame lengvosios atletikos tolimųjų metimų sektoriuje, atidarytas golfo treniruočių aikštynas. [7]

Vytauto parkas

Tvirtovės komendanto blindažas parko šlaite

1871 m. Ąžuolyno vakarinėje dalyje įkurtas pramogoms ir pasivaikščiojimams skirtas parkas. 1872 m. čia vyko caro Petro I-ojo gimimo 200 metų minėjimas, pastatytas medinis paviljonas, estrada, teniso aikštelės, sūpuoklės. Netrukus vieta praminta PetrovkaPetrovskaja gora. Parko tvarkymu rūpinosi Kauno sodininkų draugija, vadovaujama grafo Zubovo. 1930 m. pavadintas Vytauto parku.

Parkas užima 9 ha teritoriją. Nelygaus paviršiaus, vyrauja vingiuoti takai, įrengti laiptai į Laisvės alėją. 1959 m. pastatytas paminklasVytautui Montvilai (skulpt. Kostas Narkevičius). [8]

Dainų slėnis

Kauno Dainų slėnis – tradicinė Dainų švenčių vieta. Iš pradžių Dainų šventės vyko neišvaizdžioje Petro Vileišio aikštėje. Muzikai reikėjo poetiškesnės aplinkos. Ją rado choro dirigentas ir kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983). 1937 m. jo dėmesį patraukė bevardis slėnis – šlaitai Ąžuolyno pakraštyje. Išmėginimui buvo suruoštos Joninių iškilmės. Po sėkmingo bandymo kompozitorius pasiūlė šią skambią vietą vadinti „Dainų slėniu“. [9]

A. Mickevičiaus slėnis

Adomo Mickevičiaus akmuo

Chačkaras

Žmogaus šešėlio saulės laikrodis prie KTU Chemijos fakulteto rūmų

Girstupio slėnyje, dabar vadinamu Adomo Mickevičiaus (1798–1855) vardu, poetas mėgdavo ilsėtis, semdavosi jėgų kūrybai. 1823 m. pavasarį draugai slėnį pavadino Adomo Mickevičiaus slėniu, o akmenyje, ant kurio poetas mėgdavo pasėdėti, iškalė inicialus „A. M.“ ir metus „1823“. Ėmus per Kauną tiesti geležinkelį, buvo išleistas įsakymas surinkti visus Kauno apylinkių akmenis, bet kažkas šį akmenį paslėpė – užkasė upelio šlaite. Tik 1918 m. Girstupio vanduo per didelį potvynį išplovė jį. Akmuo buvo pastatytas į dabartinę vietą. Šiuo metu šis akmuo, dabar vadinamas Adomo Mickevičiaus vardu, yra valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas.

Kaunas panoramas: what city looks like / Kauno panoramos: kokie atsiveria miesto vaizdai

Tarp populiariausių lankytinų Kauno vietų – ir apžvalgos aikštelės, iš kurių atsiveria miesto panorama. Kaune jų – daugiau nei dešimt, tačiau ne visos jos vienodai mėgstamos turistų.

Panorama nuo Aleksoto kalno Mari

Mėgsta ir turistai, ir kauniečiai

Pačiomis populiariausiomis laikytina ant Aleksoto kalno, ant paminklinės Kristaus prisikėlimo bažnyčios stogo ir aukščiausiame Žemaičių plento taške, dar vadinama Milikonių panorama, esančios apžvalgos aikštelės. Mažiau populiarios, bet taip pat gausiai turistų lankomos apžvalgos aikštelės ant Jiesios piliakalnio (dar vadinamo Napoleono kalnu), prie Linkuvos gynybinių įtvirtinimų Vilijampolėje ir Trijų mergelių tilto pradžioje dar sovietiniais laikais įrengta aikštelė, nuo kurios atsiveria Panemunės šilo panorama. Visos šios vietos turi kažką savito.

Aukščiausias Žemaičių plento taškas – viena tvarkingiausių, tačiau ir triukšmingiausių miesto apžvalgos aikštelių. Po ilgus metus trukusių aikštelės remonto darbų kauniečiai pagaliau turi dar vieną laisvalaikio praleidimo vietą, o jų svečiai – tvarkingą ir patrauklų traukos centrą. Aikštelės viduryje stovi tarpukariu pastatytas skulptoriaus Vytauto Kašubos obeliskas „Perkūno žirgai“, skirtas įamžinti Žemaičių plento tiesimą. Nuo Milikonių kalno viršūnės atsiveria Vilijampolės, Žaliakalnio ir Senamiesčio vaizdai.

Apžvalgos aikštelėje sutikta turistų grupelė iš Danijos mielai dalijosi savo įspūdžiais apie panoramą ir Kauno miestą. „Čia svečiuojamės dar tik vieną dieną, tačiau galiu pasakyti, kad tai labai gražus senas miestas. O ši aikštelės atsiveria nuostabus vaizdas“, – aikčiojo Inger Roesgaard.

„Tikiuosi kuo greičiau nuvykti į vietas, kurias dabar matau iš viršaus“, – nekantravo Maja Uggerholm. Aikštelėje be šių dviračiais atvykusių turistų sutikome ir nemažą būrelį vietinių rajono gyventojų, kuriems ši aikštelė jau kurį laiką yra tiesiog susibūrimams bei pasimatymams skirta vieta.

Kauno panorama2_2

Trūksta informacinių nuorodų

Taip pat Vilijampolėje, šalia Linkuvos gynybinių įtvirtinimų esanti apžvalgos aikštelė – Milikonių kalno panoramos priešingybė. Čia nėra tvarkingų, prieiti skirtų takų. Bet dėl vaizdo, kuris atsiveria užkopus į šį kalną, skųstis tikrai nederėtų: plačiame horizonte atsiveria Vilijampolė ir jos apylinkės. Bet norint pasiekti šią apžvalgos aikštelę, automobilį reikia palikti judrioje ir vingiuotoje Kėdainių gatvėje, šalia ženklo, kuriuo pranešama apie staigų kelio posūkį.

Užlipus nelygiu ir akmenuotu keliu, atsiduri pievoje, kurioje ilgą laiką nepjauta žolė siekia kelius. Nėra jokių informacinių lentelių ar ženklų. Neaišku, kaip į šią vietą atgabenami turistai ir kodėl. Vien vaizdas neatperka aikštelės yra netvarkos.

Panaši padėtis ir Jiesios piliakalnyje, dar vadinamame Napoleono kalnu. Tai vieta, turinti skambią istoriją – pasakojama, kad Prancūzijos imperatorius Napoleonas nuo kalno viršūnės stebėjo savo karių persikėlimą per Nemuną 1812 m. Šis kalnas nuo 1997 m. yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą. Atvykus prie kalno, galima išvysti lentelę, kurioje surašyta istorija bei informacija turistams.

Besiruošiant kopti į kalną susiduriama su problema: neaišku, kaip į jį užkopti. Pažvelgus nuo automobilių stovėjimo aikštelės galima matyti tik siaurą tarp medžių vingiuojantį keliuką, vedantį į kalno viršūnę. Jokių laiptų ar bent simbolinių konstrukcijų, kuriomis pasinaudojus būtų galima lengviau įveikti 63,6 metrų aukščio kalną, nėra. „Geriausia panorama nuo Napoleono kalno atsiveria rudenį, žiemą ar pavasarį, kai medžiai neturi lapų“, – teigia Kauno turizmo centro turizmo informacijos vadybininkė Simona Giržadaitė. Tačiau kaip ten užkopti šaltuoju ir šlapiuoju metų laiku? Šį klausimą paliksime spręsti Kauno savivaldybei ir pačių turistų išmonei.

Kalno viršūnėje taip pat nedžiuginantis vaizdas – aukšta žolė, išsikerojusios medžių šakos, per kurias beveik neįmanoma pamatyti nuo piliakalnio atsiveriančios Nemuno ir jo apylinkių panoramos. Taip pat užplūsta ir suirzimas, kai po daug jėgų pareikalavusio kopimo išvysti ne tai, ko tikėjaisi.

images

Pigiau — laiptais

Po šiokios tokios kritikos Kauno miesto apžvalgai skirtoms vietoms, grįžkime prie pagyrų vertų aikštelių. Viena jų -– ant Kauno paminklinės Kristaus prisikėlimo bažnyčios stogo. Aikštelės lankymas yra mokamas – 8 litai keliantis liftu ir perpus mažiau lipant laiptais. Tačiau pasiekus viršūnę suvoki, jog už tai, ką gauni, galėtum sumokėti ir daugiau.

Pasižvalgius į visas keturias puses matyti viso Kauno ir jo apylinkių panorama – kone visi miesto mikrorajonai, parkai, naujieji rajonai, nebaigtos statybos. Aikštelėje taip pat stovi ir maža koplyčia, skirta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos garbei. Ši aikštelė gausiai lankoma ir kauniečių, ir miesto svečių. „Kol kas tai pati gražiausia mano matyta vieta šiame mieste“, – įspūdžiais dalijosi iš Lenkijos su šeima atvykęs keliautojas Lukaszas Koniovas.

Kristaus prisikėlimo bažnyčia turi ir 70 metrų aukščio didįjį bokštą. Į jį pakilti galimybės kol kas nėra, bet artimiausiu metu planuojama įrengti liftą, kuriuo bus galima turistams ir miesto gyventojams pasiekti bokšto viršų.

kauno_panorama_mazesne [1600x1200]

Populiariausia – Aleksote

Pačia populiariausia žvilesnio į miesto panoramą vieta tituluojama Aleksoto kalno apžvalgos aikštelė. Tai tarsi Kauno vizitinė kortelė, vieta, kurioje galima pamatyti įsimintiną vaizdą ir žiemą, ir vasarą. Nuo kalno atsiveria puikus Kauno senamiesčio vaizdas.

Kiek toliau matyti ir kitos miesto vietos. Šalia aikštelės įrengta vieta statyti transporto priemonėms, kurioje telpa ir automobiliai, ir turistų autobusai. Aikštelė aptverta medine tvora, išgrįsta betoniniu grindiniu. Šalia – dar vienas turistų traukos objektas – Aleksoto funikulierius. Juo galima užkilti į kalną ir nusileisti žemyn. Aikštelę yra pamėgę ne tik turistai, šioje vietoje dažnai vyksta įvairios asmeninės kauniečių fotosesijos vestuvių, mokinių išleistuvių, paskutinio skambučio švenčių progomis.

Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/kauno-panoramos-kokie-atsiveria-miesto-vaizdai-504452#ixzz2YMvMgqDs

Kaunas Castle / Kauno pilis

Kaunas Castle is located in Kaunas, Lithuania. Archeological evidence suggests that it was originally built during the mid-14th century, in the Gothic style. Its site is strategic – a rise on the banks of the Nemunas River near its confluence with the Neris River. At the beginning of the 21st century, about one-third of the castle was still standing.

2

The precise construction date of the first Kaunas Castle is unknown. Archeological data suggests that a stone castle was built on the site during the middle of the 14th century. Situated on an elevated bank near the river junction about 100 kilometers (62 mi) from the capital city of Vilnius, it served as a strategic outpost and guarded nearby cities as well as trade routes.

 

A written account states that in 1361, the Grand Master of the Teutonic Knights Winrich von Kniprode issued an order to gather information about the castle, specifically the thickness of its walls, as preparation for an assault on the castle. During 1362, Kaunas Castle underwent a siege by the Teutonic Order. The siege of the castle lasted three weeks. During this attack, the Teutonic Knights constructed a siege tower and erected wall-penetration machinery; primitive fire arms might have been used, since gunpowder technology was emerging in Europe. At that time, the castle walls were over 11 meters (36 ft) high, when its firing galleries are factored in. According to Wigand of Marburg, the castle’s garrison consisted of about 400 Lithuanian soldiers, commanded by Kęstutis’s son Vaidotas. After three weeks, the Knights managed to breach the castle’s walls, and soon afterwards the castle was taken. On Easter Sunday in 1362, the knights conducted a Mass at the castle to commemorate their victory.

Apparently, of the castle’s defense force of 400, only 36 survived. Questions remain with regard to the castle’s defenders’ lack of support from outside during the siege. In any event, Kęstutis soon regained and rebuilt Kaunas Castle, but it remained a point of contention between Lithuanians and Teutonic Knights for many years. In 1384 Kaunas Castle was re-captured by the Teutonic Knights. At this time Grand Master Konrad Zöllner von Rotenstein began reconstruction of Kaunas Castle and renamed it Marienwerder. The presence of the Knights in Kaunas meant that the entire defensive system of castles along the Nemunas was threatened. Confronting this situation, the Lithuanians launched an attack on the castle later the same year.

It seems likely that the Lithuanians mustered an army near Vilnius as a strategic maneuver, since Lithuanians could use the downstream flow of the Neris River to transport artillery and military provisions from Vilnius; the Knights were forced to use overland or upstream transport. During the 1384 assault, the Lithuanians deployed cannons and trebuchets; the besieged Teutonic Knights had also installed cannons in the castle, which apparently destroyed the Lithuanians’ trebuchet. Nevertheless, the castle was retaken by the Lithuanians.

1

Today the round tower of Kaunas Castle houses an art gallery. The castle is open to tourism, and hosts occasional festivals. Major reconstruction work started in 2010.

500px-Kaunas_Castle_-_panorama

Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m.

2

Vietoje, kurioje stovi pilis, jau IV–V amžiais būta medžio ir molio gynybiniais įrenginiais apjuostos gyvenvietės. Kryžiuočių ordino agresiją Viduramžių Lietuva pasitiko su medinėmis pilimis.  Turbūt tokios būta ir Kauno piliavietėje.

 

Mūrinės pilys Lietuvoje pasirodė XIV a. Jas statė vokiečių meistrai. XIV amžiuje pastatyta pirmoji mūrinė Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Jai buvo lemta tapti vienu svarbiausių atsparos taškų lietuvių kovose prieš kryžiuočius. Pastatyta XIII a. II pusėje Nemuno ir Neries santakoje. Buvo aptvarinio tipo, be bokštų, netaisyklingo keturkampio formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudarė dvi akmeninės kiautinės konstrukcijos mūro sienos. Vidinė – kalvoje, išorinė – apsauginiame griovyje – fosoje. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo .

Pirmoji mūrinė Kauno pilis pirmą kartą paminėta kryžiuočių ordino magistro Vinricho fon Kniprodės 1361 m. laiške, kuriame įsakoma atsiųsti informaciją apie pilies sienų storį, ryšium su planuojamu puolimu. Viduramžių kronikininkas Vygandas Marburgietis „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ mini kryžiuočių Įsrūties pilies viršininką, kuris buvo ordino maršalo pasiųstas į Kauną, bet su savo kariais nepajėgė persikelti per Nemuną. Visgi kryžiuočiai buvo ryžtingai nusprendę pulti ir dar tais pačiais metais vėl pasiųsti šnipai grįžo su reikiama informacija.

1362 m. pavasarį, kai pagrindinės Lietuvos karinės pajėgos buvo koncentruojamos prie Mėlynųjų Vandenų kovoti su Aukso Orda, Kauno pilį apgulė didelė ir gerai pasirengusi kryžiuočių kariuomenė, kurioje buvo talkininkų iš Anglijos, Italijos, įvairių Vokietijos žemių. Priešai atsigabeno sudėtingų apgulos mašinų, išsikasė griovį nuo Nemuno iki Neries, supylė pylimą ir surentė aštriakuolių tvorą, kur nuolat budėjo sargyba. Taip Kauno pilis buvo visiškai blokuota. Prasidėjo ilgas ir planingas pilies puolimas. Buvo statomi šturmo bokštai, naudojamos apgulos mašinos, sienodaužiai. Kryžiuočiai užpylinėjo pilies gynybinius griovius, veržėsi kuo arčiau pilies sienų. Kęstučio sūnaus Vaidoto vadovaujama lietuvių įgula atkakliai gynėsi. Net kryžiuočių kronikininkas Vygandas Marburgetis nepagailėjo pagarbių žodžių nekenčiamiems „stabmeldžiams“ – lietuviams: „Nuo tol stabmeldžiai, puolami dieną ir naktį, negalėjo nė atsikvėpti, bet jie, krikščionių nelaimei, karžygiškai gynėsi“.

1362 m. kovo mėnesį, po trijų savaičių apsiausties, kryžiuočiai pilį sugriovė. Pergalę pažymėjo velykinėmis šventomis mišiomis ant griuvėsių. Kryžiuočiams pasitraukus, buvusios pilies vietoje lietuviai įrengė laikinus įtvirtinimus iš žemės ir molio.

 

Iki 1368 m. buvo sumūryta antroji pilis, ant buvusios vidinių sienų pamatų. Jos kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5–12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flanginiai bokštai, du apvalūs, du – keturkampio pagrindo. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti parako ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys. Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik 1404 m. galutinai atiteko lietuviams. 1409 m. buvo atsparos punktas rengiant žemaičių sukilimą ir karą prieš kryžiuočius.

 

Po 1410 m. Žalgirio mūšio pilis prarado savo strateginę reikšmę, tapo reprezentacine. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius. Po Vytauto Didžiojo mirties ji tapo Kauno seniūno rezidencija, pilyje buvo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos.

Viena iš pilims būdingų paskirčių buvo kalinti nusikaltėlius. Kauno pilies bokšte įrengtame kalėjime gyvenimo sąlygos buvo sunkios. Yra išlikęs 1519 m. čia kalintų maskvėnų belaisvių sąrašas.  Iš žymesnių kalinių paminėtinas vienas iš Aukso ordos chano Achmato sūnų, Šig-Achmatas. Jis, besislapstydamas nuo persekiojimų, buvo radęs prieglobstį Lietuvai priklausančiame Kijeve. Tačiau ten būdamas ėmė derėtis su Turkijos sultonu dėl pasidavimo. Todėl suimtas ir po pervežimo ilgai laikytas Kauno kalėjime. Kunigaikštis Mykolas Glinskis 1508 m. sukėlęs maištą, be kitų karinių veiksmų yra nesėkmingai mėginęs paimti Kauno pilį ir išvaduoti ten laikomą Achmatą.

1549 m. vasario 13 d. Ldk Žygimantas Augustas Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė Barborai Radvilaitei.  XVI a. pilis buvo gerai prižiūrima ir tvarkoma.

1601–1611 m. dalį pilies paplovė Neris. Pilis smarkiai apgriauta per XVII a.–XVIII a. karus.

1

Ilgą laiką Kauno pilyje veikė Kauno regiono turizmo informacijos centras. Vakarinėje sklypo dalyje įrengtas Santakos parkas. 2002 m. sausio 23 d. Kauno pilies liekanos įrašytos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.  2007 m. birželio 19 d. LR Vyriausybės nutarimu įrašytos į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

500px-Kaunas_Castle_-_panorama

Free trip to strip club * / Бесплатное посещение стрип-клубы * / NEMOKAMA KELIONĖ Į STRIPTIZO KLUBUS *

Free trip to strip club *

Not interested yet? We suggest visiting the following video:

* Travel service is free when you travel Kaunas city limits, a minimum of two people, your looks and styles to meet the requirements of the club and there is no problem to let you in.

+370 60 663 663, +370 60 665 665 .

Бесплатное посещение стрип-клубы *

Не интересует еще? Мы предлагаем посетить следующие видео:

* Туристические услуги бесплатны, когда вы путешествуете Каунас пределы города, не менее двух человек, ваша внешность и стили, чтобы соответствовать требованиям клуба и нет никаких проблем сбросив вас.

+370 60 663 663 , +370 60 665 665 .

NEMOKAMA KELIONĖ Į STRIPTIZO KLUBUS  *

Dar nesusidomėjote? Siūlome aplankyti šiuos video:


* Kelionės paslauga nemokama tada, kai jūs važiuojate Kauno miesto ribose, minimum du asmenys, jūsų išvaizda ir stilius atitinka klubo keliamus reikalavimus ir nekyla problemų jus įleidžiant.

8 60 663 663 , 8 60 665 665 .