VDU Kaunas Botanical Garden / VDU Kauno botanikos sodas

Botanikos sodas Kaune įkurtas 1923 m. Vieta jam buvo parinkta Fredoje, buvusioje J.Godlevskio dvaro vietoje. Pirmasis sodo direktorius Konstantinas Regelis universiteto botanikos sodą kūrė kaip visos Lietuvos botanikos mokslų centrą. Šiuo metu Kauno botanikos sodas užima 62,5 ha plotą. Kauno botanikos sode per ilgus metus surinkta gausios medžių, krūmų, žolinių dekoratyvinių, vaistinių ir uoginių augalų kolekcijos. Kauno botanikos sodo kolekcijos kasmet papildomos vis naujais augalais. Tokiu būdu botanikos sodas turtinga bazė ne tik moksliniams augalų tyrinėjimams, bet ir pažintinė vieta su augmenija studentams, moksleiviams ir visiems atvykstantiems. VDU Kauno botanikos sodas lankomas ištisus metus.

Daugiau informacijos galite rasti čia: http://botanika.vdu.lt/

Botanikos_sodas_02

Video iš Kauno botanikos sodo:

Kaunas funicular / Kauno funikulierius

Vienintelis Lietuvos miestas – Kaunas – turi šią seniausią transporto priemonę. Žaliakalnyje ir Aleksote “į kalną kylantys nameliai” šiuo metu yra naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga. Aleksoto funikulierius sujungia senąją miesto dalį su Aleksoto šlaitais, nuo kurių atsiveria graži miesto panorama. Prie funikulieriaus yra įrengta apžvalgos aikštelė. Žaliakalnio funikulieriumi iš miesto centro galima pakilti prie paminklinės Prisikėlimo bažnyčios.

Kauno_funikulierius

 

Video apie Kauno funikulierių: 

 

Kaunas Zoo / Kauno zoologijos sodas

Atėję aplankyti ir pamatyti žvėrelių, zoologijos sode vaikai gali pajodinėti poniuku ar asiliuku, pasivažinėti arkliuko traukiamu vežimaičiu, nugalėti baimę ropliams liečiant žaltį ar driežą. Teritorijoje galima sutikti jaukintą beždžionėlę. Lietuvos zoologijos sode tikrai gera vaikščioti ir stebėti įdomius gyvūnus, laikas čia prabėga bematant. Daug žmonių atvažiuoja net iš tolimiausių šalies kampelių susipažinti su retomis ir nykstančiomis gyvūnų rūšimis. Tad kviečiame visus apsilankyti Lietuvos zoologijos sode, vieniems, su draugais, ar šeimomis.

Kauno_zoologijos_sodas

 

Daugiau informacijos galite rasti čia: http://zoosodas.lt/

Oak (Kaunas) / Ąžuolynas (Kaunas)

Kauno parkas, mėgstama poilsio vieta Žaliakalnyje. Tai didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas Europoje. Plotas 63 ha. Parko valdytojas – Kauno miesto savivaldybė.
Ąžuolyną sudaro: Parodos kalno, Vytauto parko, Dainų slėnio, Adomo Mickevičiaus slėnio, Zoologijos sodo, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro, televizijos retransliacijos centro įrenginių teritorijos ir Žaliakalnio bei Aukštųjų Šančių žalieji plotai. Iš šiaurės į pietus per parką eina pagrindinė alėja. Antraeiliai takai daugiausia vingiuoti, sudaro įvairaus dydžio žiedinius maršrutus pasivaikščiojimui.

Istorija

Kauno Ąžuolyno parkas – tai Nemuno ir Neries santakoje anksčiau augusių ąžuolynų likučiai. Kauno ąžuolynai kažkada jungėsi su Karmėlavos, Rumšiškių ir Kaišiadorių giriomis. XIV–XVI a. ąžuolai buvo intensyviai kertami. Mediena naudota tiltams, namams, pilims, laivams statyti. Vėliau prasidėję ilgi karai su švedais ir juos lydėję bado bei maro laikotarpiai kiek sustabdė girių kirtimą. XVIII a. dvarininkai Godlevskiai pardavė kirtimui ąžuolyną tarp Kauno ir Garliavos. Kazimiero Baršausko (anksčiau Tunelio) gatvė dar XIX a. tapo Aukštųjų Šančių ąžuolyno riba.

Nuo 1922 m. pietvakarinėje Ąžuolyno dalyje pradedamos rengti žemės ūkio ir pramonės parodos [2], sklypai pardavinėjami gyvenamųjų namų statybai. 1926 m. pradėjo veikti Kauno radijo stotis, 1930 m. įsikūrė miesto sodininkystė. 1935–1936 m. natūralios griovos vietoje įrengti Kauko laiptai (archit. Stasys Kudokas). 1938 m. dalis Girstupio slėnio atiduota Kauno zoologijos sodui, įrengta estrada dainų šventėms ir kitiems renginiams. Vykdomos statybos Parodų kalne, pastatytassporto halės ir futbolo stadiono kompleksas, Lietuvos kūno kultūros akademija.

„Radio rajonas“ tarpukariu buvo laikomas prestižiniu. Čia gyveno poetai Vincas Mykolaitis-Putinas, Salomėja Nėris, kunigas ir poetas Antanas Šmulkštys-Paparonis, aktorė Unė Babickaitė, dirigentas Nikodemas Martinonis, architektas Stasys Kudokas, profesoriai Petras Avižonis, Jonas Gudaitis-Vabalas, Juozas Tonkūnas, diplomatas Petras Klimas, Krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys, Susisiekimo ministras Juozas Jankevičius, karininkai Oskaras Urbonas ir Vytautas Engleris. Namus projektavo žinomi architektai Bronius Elsbergas, Edmundas Alfonsas Frykas, Stasys Kudokas, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir kt.

Pokario metais sutankinus gyvenamuosius pastatus galutinai atskirtas Žaliakalnio Ąžuolynas nuo Aukštųjų Šančių dalies.1955 m. architektas Vladimiras Zubovas parengė Ąžuolyno, 1966 m. Dainų slėnio išplanavimo projektus. [3] 1967 m. vienoje iš Girstupio slėnio įlankų įrengta Dainų slėnio vasaros estrada. Parodos kalne įkurtas Vytauto parkui priklausantis pramogų aikštynas, šokių paviljonas, kurį nugriovus 1987 m. pastatyta Kauno viešoji biblioteka (dab. Kauno apskrities viešoji biblioteka). [4]

2004 m. pastatytas „Ąžuolyno“ sporto centro kompleksas (archit. V. Adomavičius, V. Vyšniauskienė, D. Čiuta).

Teritorijoje yra keli Kauno tvirtovės objektai: UAB „Kauno vandenys“ sklype išlikę tarpinio parako sandėlio fragmentai (1887 m.), Vytauto kalno šlaite – įtvirtinta betoninė komendanto slėptuvė (apie 1905 m.), Perkūno alėjos pradžioje – mūrinis automobilių garažas (1913 m.), įtvirtinta radijo stotis (1913–1915 m., tarpukariu pritaikyta Kauno radiofonui). [5]

1986 m. Ąžuolyno parkas paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu. 2006 m. gegužės 16 d. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą. [6] 2008 m. rugpjūčio 6 d. Ąžuolyne, šalia S. Dariaus ir S. Girėno stadiono įrengtame lengvosios atletikos tolimųjų metimų sektoriuje, atidarytas golfo treniruočių aikštynas. [7]

Vytauto parkas

Tvirtovės komendanto blindažas parko šlaite

1871 m. Ąžuolyno vakarinėje dalyje įkurtas pramogoms ir pasivaikščiojimams skirtas parkas. 1872 m. čia vyko caro Petro I-ojo gimimo 200 metų minėjimas, pastatytas medinis paviljonas, estrada, teniso aikštelės, sūpuoklės. Netrukus vieta praminta PetrovkaPetrovskaja gora. Parko tvarkymu rūpinosi Kauno sodininkų draugija, vadovaujama grafo Zubovo. 1930 m. pavadintas Vytauto parku.

Parkas užima 9 ha teritoriją. Nelygaus paviršiaus, vyrauja vingiuoti takai, įrengti laiptai į Laisvės alėją. 1959 m. pastatytas paminklasVytautui Montvilai (skulpt. Kostas Narkevičius). [8]

Dainų slėnis

Kauno Dainų slėnis – tradicinė Dainų švenčių vieta. Iš pradžių Dainų šventės vyko neišvaizdžioje Petro Vileišio aikštėje. Muzikai reikėjo poetiškesnės aplinkos. Ją rado choro dirigentas ir kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983). 1937 m. jo dėmesį patraukė bevardis slėnis – šlaitai Ąžuolyno pakraštyje. Išmėginimui buvo suruoštos Joninių iškilmės. Po sėkmingo bandymo kompozitorius pasiūlė šią skambią vietą vadinti „Dainų slėniu“. [9]

A. Mickevičiaus slėnis

Adomo Mickevičiaus akmuo

Chačkaras

Žmogaus šešėlio saulės laikrodis prie KTU Chemijos fakulteto rūmų

Girstupio slėnyje, dabar vadinamu Adomo Mickevičiaus (1798–1855) vardu, poetas mėgdavo ilsėtis, semdavosi jėgų kūrybai. 1823 m. pavasarį draugai slėnį pavadino Adomo Mickevičiaus slėniu, o akmenyje, ant kurio poetas mėgdavo pasėdėti, iškalė inicialus „A. M.“ ir metus „1823“. Ėmus per Kauną tiesti geležinkelį, buvo išleistas įsakymas surinkti visus Kauno apylinkių akmenis, bet kažkas šį akmenį paslėpė – užkasė upelio šlaite. Tik 1918 m. Girstupio vanduo per didelį potvynį išplovė jį. Akmuo buvo pastatytas į dabartinę vietą. Šiuo metu šis akmuo, dabar vadinamas Adomo Mickevičiaus vardu, yra valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas.

Monumental Resurrection Church Terrace / Paminklinė Prisikėlimo bažnyčios terasa

Nuo Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios terasos saulėtą dieną atsiveria nuostabi Kauno bei jo apylinkių panorama. Čia pat atstatyta kukli, kartu iškilminga koplyčia, skirta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos garbei. Piligrimai pageidauja pakilti dar aukščiau – į pagrindinį bokštą, tačiau kol kas neįrengtas liftas. Ateityje planuojama tai padaryti.

SONY DSC

Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, tarsi Lietuvos Jeruzalė, traukia piligrimus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Didingai modernistinei jos architektūrai būdinga apibendrinta tūrinė kompozicija, griežtų vertikalių ritminė išraiška, apibrėžtas, laiptuotas siluetas, tarsi į dangų kylantis 70 metrų aukščio pagrindinis bokštas. Šventovė puikiai matoma iš visų pusių.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Vos įėjus į bažnyčios vidų, akį patraukia neįprastas didžiulis kryžius centrinėje navoje. Kryžius be Nukryžiuotojo – neįprasta Lietuvos bažnyčioms. Tačiau čia jis daro įspūdį – tarsi prisikėlęs Kristus nužengęs nuo kryžiaus vaikščiotų tarp tikinčiųjų. Ateityje šią sieną turėtų puošti didingas pano, kuriame bus pavaizduotas prisikėlęs Kristus. Taip pat numatyti vitražai languose ir Kryžiaus kelių stotys.

Prisikelimo_baznycios_terasa_02

Įdomi Švč. Sakramento koplyčia. Joje neįprasta, tarsi krauju nuspalvinta šviesa gaubia tabernakulį ir virš jo esančią visiems žinomą Gailestingojo Jėzaus paveikslo reprodukciją. Ant šiaurinės koplyčios sienos – Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo kopija.

Prisikelimo_baznycios_terasa_01

Kiekvienas apsilankęs šioje bažnyčioje noriai pakyla į terasą, kurioje atstatyta kukli, kartu iškilminga koplyčia, skirta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos garbei. Nuo terasos saulėtą dieną atsiveria nuostabi Kauno bei jo apylinkių panorama.

Piligrimai pageidauja pakilti dar aukščiau – į pagrindinį bokštą, tačiau kol kas neįrengtas liftas. Ateityje planuojama tai padaryti.

Norintys išgirsti ir susipažinti su Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios istorija, kviečiame apsilankyti.

Kaunas Castle / Kauno pilis

Kaunas Castle is located in Kaunas, Lithuania. Archeological evidence suggests that it was originally built during the mid-14th century, in the Gothic style. Its site is strategic – a rise on the banks of the Nemunas River near its confluence with the Neris River. At the beginning of the 21st century, about one-third of the castle was still standing.

2

The precise construction date of the first Kaunas Castle is unknown. Archeological data suggests that a stone castle was built on the site during the middle of the 14th century. Situated on an elevated bank near the river junction about 100 kilometers (62 mi) from the capital city of Vilnius, it served as a strategic outpost and guarded nearby cities as well as trade routes.

 

A written account states that in 1361, the Grand Master of the Teutonic Knights Winrich von Kniprode issued an order to gather information about the castle, specifically the thickness of its walls, as preparation for an assault on the castle. During 1362, Kaunas Castle underwent a siege by the Teutonic Order. The siege of the castle lasted three weeks. During this attack, the Teutonic Knights constructed a siege tower and erected wall-penetration machinery; primitive fire arms might have been used, since gunpowder technology was emerging in Europe. At that time, the castle walls were over 11 meters (36 ft) high, when its firing galleries are factored in. According to Wigand of Marburg, the castle’s garrison consisted of about 400 Lithuanian soldiers, commanded by Kęstutis’s son Vaidotas. After three weeks, the Knights managed to breach the castle’s walls, and soon afterwards the castle was taken. On Easter Sunday in 1362, the knights conducted a Mass at the castle to commemorate their victory.

Apparently, of the castle’s defense force of 400, only 36 survived. Questions remain with regard to the castle’s defenders’ lack of support from outside during the siege. In any event, Kęstutis soon regained and rebuilt Kaunas Castle, but it remained a point of contention between Lithuanians and Teutonic Knights for many years. In 1384 Kaunas Castle was re-captured by the Teutonic Knights. At this time Grand Master Konrad Zöllner von Rotenstein began reconstruction of Kaunas Castle and renamed it Marienwerder. The presence of the Knights in Kaunas meant that the entire defensive system of castles along the Nemunas was threatened. Confronting this situation, the Lithuanians launched an attack on the castle later the same year.

It seems likely that the Lithuanians mustered an army near Vilnius as a strategic maneuver, since Lithuanians could use the downstream flow of the Neris River to transport artillery and military provisions from Vilnius; the Knights were forced to use overland or upstream transport. During the 1384 assault, the Lithuanians deployed cannons and trebuchets; the besieged Teutonic Knights had also installed cannons in the castle, which apparently destroyed the Lithuanians’ trebuchet. Nevertheless, the castle was retaken by the Lithuanians.

1

Today the round tower of Kaunas Castle houses an art gallery. The castle is open to tourism, and hosts occasional festivals. Major reconstruction work started in 2010.

500px-Kaunas_Castle_-_panorama

Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m.

2

Vietoje, kurioje stovi pilis, jau IV–V amžiais būta medžio ir molio gynybiniais įrenginiais apjuostos gyvenvietės. Kryžiuočių ordino agresiją Viduramžių Lietuva pasitiko su medinėmis pilimis.  Turbūt tokios būta ir Kauno piliavietėje.

 

Mūrinės pilys Lietuvoje pasirodė XIV a. Jas statė vokiečių meistrai. XIV amžiuje pastatyta pirmoji mūrinė Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Jai buvo lemta tapti vienu svarbiausių atsparos taškų lietuvių kovose prieš kryžiuočius. Pastatyta XIII a. II pusėje Nemuno ir Neries santakoje. Buvo aptvarinio tipo, be bokštų, netaisyklingo keturkampio formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudarė dvi akmeninės kiautinės konstrukcijos mūro sienos. Vidinė – kalvoje, išorinė – apsauginiame griovyje – fosoje. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo .

Pirmoji mūrinė Kauno pilis pirmą kartą paminėta kryžiuočių ordino magistro Vinricho fon Kniprodės 1361 m. laiške, kuriame įsakoma atsiųsti informaciją apie pilies sienų storį, ryšium su planuojamu puolimu. Viduramžių kronikininkas Vygandas Marburgietis „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ mini kryžiuočių Įsrūties pilies viršininką, kuris buvo ordino maršalo pasiųstas į Kauną, bet su savo kariais nepajėgė persikelti per Nemuną. Visgi kryžiuočiai buvo ryžtingai nusprendę pulti ir dar tais pačiais metais vėl pasiųsti šnipai grįžo su reikiama informacija.

1362 m. pavasarį, kai pagrindinės Lietuvos karinės pajėgos buvo koncentruojamos prie Mėlynųjų Vandenų kovoti su Aukso Orda, Kauno pilį apgulė didelė ir gerai pasirengusi kryžiuočių kariuomenė, kurioje buvo talkininkų iš Anglijos, Italijos, įvairių Vokietijos žemių. Priešai atsigabeno sudėtingų apgulos mašinų, išsikasė griovį nuo Nemuno iki Neries, supylė pylimą ir surentė aštriakuolių tvorą, kur nuolat budėjo sargyba. Taip Kauno pilis buvo visiškai blokuota. Prasidėjo ilgas ir planingas pilies puolimas. Buvo statomi šturmo bokštai, naudojamos apgulos mašinos, sienodaužiai. Kryžiuočiai užpylinėjo pilies gynybinius griovius, veržėsi kuo arčiau pilies sienų. Kęstučio sūnaus Vaidoto vadovaujama lietuvių įgula atkakliai gynėsi. Net kryžiuočių kronikininkas Vygandas Marburgetis nepagailėjo pagarbių žodžių nekenčiamiems „stabmeldžiams“ – lietuviams: „Nuo tol stabmeldžiai, puolami dieną ir naktį, negalėjo nė atsikvėpti, bet jie, krikščionių nelaimei, karžygiškai gynėsi“.

1362 m. kovo mėnesį, po trijų savaičių apsiausties, kryžiuočiai pilį sugriovė. Pergalę pažymėjo velykinėmis šventomis mišiomis ant griuvėsių. Kryžiuočiams pasitraukus, buvusios pilies vietoje lietuviai įrengė laikinus įtvirtinimus iš žemės ir molio.

 

Iki 1368 m. buvo sumūryta antroji pilis, ant buvusios vidinių sienų pamatų. Jos kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5–12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flanginiai bokštai, du apvalūs, du – keturkampio pagrindo. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti parako ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys. Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik 1404 m. galutinai atiteko lietuviams. 1409 m. buvo atsparos punktas rengiant žemaičių sukilimą ir karą prieš kryžiuočius.

 

Po 1410 m. Žalgirio mūšio pilis prarado savo strateginę reikšmę, tapo reprezentacine. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius. Po Vytauto Didžiojo mirties ji tapo Kauno seniūno rezidencija, pilyje buvo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos.

Viena iš pilims būdingų paskirčių buvo kalinti nusikaltėlius. Kauno pilies bokšte įrengtame kalėjime gyvenimo sąlygos buvo sunkios. Yra išlikęs 1519 m. čia kalintų maskvėnų belaisvių sąrašas.  Iš žymesnių kalinių paminėtinas vienas iš Aukso ordos chano Achmato sūnų, Šig-Achmatas. Jis, besislapstydamas nuo persekiojimų, buvo radęs prieglobstį Lietuvai priklausančiame Kijeve. Tačiau ten būdamas ėmė derėtis su Turkijos sultonu dėl pasidavimo. Todėl suimtas ir po pervežimo ilgai laikytas Kauno kalėjime. Kunigaikštis Mykolas Glinskis 1508 m. sukėlęs maištą, be kitų karinių veiksmų yra nesėkmingai mėginęs paimti Kauno pilį ir išvaduoti ten laikomą Achmatą.

1549 m. vasario 13 d. Ldk Žygimantas Augustas Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė Barborai Radvilaitei.  XVI a. pilis buvo gerai prižiūrima ir tvarkoma.

1601–1611 m. dalį pilies paplovė Neris. Pilis smarkiai apgriauta per XVII a.–XVIII a. karus.

1

Ilgą laiką Kauno pilyje veikė Kauno regiono turizmo informacijos centras. Vakarinėje sklypo dalyje įrengtas Santakos parkas. 2002 m. sausio 23 d. Kauno pilies liekanos įrašytos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.  2007 m. birželio 19 d. LR Vyriausybės nutarimu įrašytos į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

500px-Kaunas_Castle_-_panorama

Free trip to strip club * / Бесплатное посещение стрип-клубы * / NEMOKAMA KELIONĖ Į STRIPTIZO KLUBUS *

Free trip to strip club *

Not interested yet? We suggest visiting the following video:

* Travel service is free when you travel Kaunas city limits, a minimum of two people, your looks and styles to meet the requirements of the club and there is no problem to let you in.

+370 60 663 663, +370 60 665 665 .

Бесплатное посещение стрип-клубы *

Не интересует еще? Мы предлагаем посетить следующие видео:

* Туристические услуги бесплатны, когда вы путешествуете Каунас пределы города, не менее двух человек, ваша внешность и стили, чтобы соответствовать требованиям клуба и нет никаких проблем сбросив вас.

+370 60 663 663 , +370 60 665 665 .

NEMOKAMA KELIONĖ Į STRIPTIZO KLUBUS  *

Dar nesusidomėjote? Siūlome aplankyti šiuos video:


* Kelionės paslauga nemokama tada, kai jūs važiuojate Kauno miesto ribose, minimum du asmenys, jūsų išvaizda ir stilius atitinka klubo keliamus reikalavimus ir nekyla problemų jus įleidžiant.

8 60 663 663 , 8 60 665 665 .